- pentinas
- pentìnas sm. (2), péntinas (3a) Lp
1. SD233, R, K geležinis lankelis su ratuku, pritaisomas prie raitelio bato arkliui paraginti: Pirma pentinų nežinojo, bet, pradėjusys su vokyčių meldžionimis kariauti, įtiekė sau ir pentinus uolektinius S.Dauk. Pentinais arklį įdurti N. Jiems terūpėjo pentinai šveisti, į jaunimėlius eiti Sln. Par girelę jojant medžių šakos linko, kad išjojau į laukelį, pentinai švytravo D71. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas StnD14. Aida aukso pentinai JV503. In čebatėlius aukselio riša jam pentinėlius KrvD62. Kai pabudau, tai neradau sidabrinius pentinėlius KlvD283. Kame tavo pentineliai šviesūs surūdijo? KlpD40. Pragėriau žirgą ir pentinužį JD1062.
2. MŽ250, J aštri raginė atauga paukščio (ppr. gaidžio) pastaibyje: Gaidys, pastatęs skiauterę, rėžė sparnu, pentinais kapstė žemę V.Myk-Put. Mūsiškis [gaidys] daugiau tyko pentinais Sdk. Gaidžio pentìnai Dkš. ^ Eini kaip gaidys su pentìnais (atsargiai) Krš. Tupi gaidukas su raudonais pentinukais (barštis) LTR(Mrj). ║ Švnč gyvulio galūnės kulno atauga: Ant užpakalinių kojų kulno yra plona, ilga kaulinė arba kremzlinė atauga, vadinama pentinu rš. Mažuosius jaučio pirštus vadiname pentinais E.
3. dantytas ratelis su koteliu – bitininko įrankis vielutei į dirbtinius korius įlydyti: Vielai į korius įlydyti reikia turėti lentą ir pentiną J.Krišč.
4. P, Mt, LBŽ žr. pentinius 2.
5. bot. maišelio pavidalo apyžiedžio išauga, kurioje būna nektaras: Pentinas trumpesnis už mezginę LFII598.
6. BzBkXV144 toks juostų raštas.
◊ pentinùs išnèšti išeiti, išsinešdinti: Nevalgėt vakar, ìšnešėt kaži kur pentinùs Sd.kriùpio pentìnas toks keiksmas: Ak tu, kriupio pentine! Šts.pentinùs nukratýti Všk menk. numirti, nusibaigti.
Dictionary of the Lithuanian Language.